695-asis Vilniaus gimtadienis
2018 m. sausio 25 d. Vilniaus 695-ojo gimtadienio proga tradicinių Vilniaus klubo pusryčių metu klubo svečias Rimvydas Valatka perskaitė savo sukurtą Gedimino laiško versiją.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas Vilniui ir Vilniaus piliečiams
***
Gediminas, Dievo malone lietuvių ir rusėnų karalius, Žiemgalos kunigaikštis ir valdovas, mokytiems vyrams, vyskupams, garbingiems ir pamaldiems Kristuje tėvams ministrams, kustodams ir gvardijonams, rūpestingiems ir garbingiems vyrams, Vilniaus, Kauno ir Klaipėsos merams, miestų tarybų nariams ir piliečiams, pirkliams, verslininkams, Vilniaus klubo nariams ir bet kokios padėties amatininkams bei žemionims reiškia karališką malonę ir linki nuolatinio stiprėjimo bei pasisekimo artėjančio Lietuvos didžiosios kunigaikštijos, kurią jūs pavadinote Respublika, atkūrimo šimtmečio proga.
Praėjo 695-eri metai po to, kai išsiunčiau šešis laiškus kviesdamas į savo pilį ir miestą, vadinamą Vilniumi, kalvių, kurpių, akmenskaldžių, malūnininkų, sidabrakalių ir balistininkų iš Europos, kurie mano pakviesti atvyko ir sukūrė šį miestą.
Mano pilininkai, seniūnai ir broliai kunigaikščiai purtė galvas: o, karaliau, kam tau tie kryžininkai, kam statai tą bažnyčią pranciškonams, įsileidi priešą? Pažiūrėk, kiek mūsų kaimuose nagingų kalvių, darbščių siuvėjų ir karšėjų. Tik imk.
Jei būčiau paklausęs šitų kvailių, mūsų karališkasis miestas taip ir būtų likęs raiste, iš kurio jis buvo iškeltas mano atsikviestų vokiečių rankomis.
Todėl sakome jums, kad Vilnius yra Europa. Nepaisant to, kad be Vilniaus kašteliono likęs mano pilies kalnas baigia nugriūti, o smarkesnis lietus skandina gatves, o jūs patys kaip šunys riejatės tik dėl to, ar turgaus aikštėje geriau statyti geležinį arklį, ar žalią pilkapį supilti.
Mes norime jums pranešti, kad mums kelia nerimą, jog į gaują Seime susimetę neraštingi ir bailūs žemionys pražudys ir mūsų karališkąjį miestą, ir Lietuvos didžiąją kunigaikštiją, kurią jūs vadinate Respublika.
Todėl mes spiriame jus: atsipeikėkite. Orientacija į praeitį pražudys jus. Prašome, kad jūs miestuose, kaimuose ir emigracijoje, kur tiktai kuriam iš jūsiškių pasitaikys pamokslauti, sakytumėte, jog lietuvio užsidarymas savo kiaute ir tamsaus kaimo mintijime jus pražudys.
Atsiverkite pasauliui. Kasdien rodykite save. Davoso forume kalbėkite apie Lietuvą kaip ypač tinkamą valstybę block chain pramonei, girkite išvystytą IT sektorių, kalbas mokančią ir išsilavinusią darbo jėgą.
Grūdas pas mus bus daug gausesnis, jei Davose kalbėsite apie mūsų karališkąjį Vilnių, o ne verkšlensite dėl Moskovijos kunigaikščio, kaip žada jūsų rinkta karalienė.
Ir tegu jūsų daugiau nebaugina maskvėnai. Kaip aš, jūsų karalius, jų nebijau. Moskovija visada buvo supuvus ir niekam tikusi. Tokia ji – supuvusi ir drebanti prieš totorių chaną – ir liks. Kelkite mūsų karališkąjį miestą ant savo rankų, ir jo globalių sienų neįveiks jokie maskvėnai.
Tegu jūsų nebaugina, kas anksčiau buvo rašyta apie didžiųjų verslo grupių prilyginimą oligarchams. Tai tik Kremlių valdančio chano apmokytų plėšikėlių į kvailių galvas kalama propaganda. Štai dėl ko modernus LDK verslas gal net sąmoningai vengia politikos.
Todėl mes jūsų klausiame – ar tai yra gerai, kai matome, kaip mūsų karališkasis miestas yra užleistas gandragalviais kaimiečiais, kuriuos į Vilnių kaip skėrių pripūtė nešvari Moskovijos salietra?
Vykite šalin žemę susigrobusius tikrus oligarchus ir jų verygas. Neatiduokite valdžios Druskininkų ir kitų miestų daliniams kunigaikščiams. Įsidėmėkite ir savo pamoksluose paskleiskite kustodo Laučiaus mintį, kad oligarchija yra ne pinigų valdžia, o godumo valdžia.
Šiandien mūsų karališkajame mieste vis sunkiau vadovautis sveiku protu. Internetas į šviesą ištraukė daug silpnapročių. Mes nė neįsivaizdavome, kad Lietuvos didžiojoje kunigaikštijoje gyvena tiek daug žmonių, kurių galvoje yra tiesiog košė – jie nesugeba suregzti net menkiausio argumento ar minties, bet vis tiek pretenduoja į jūsų mokytojus.
Jausmingieji silpnapročiai yra jums pažįstami – jie šiaušiasi prieš racionalumą, kietą matematikos ir fizikos mokymą, prieš faktus ir skaičius. „Kai kuriuos dalykus galima tik pajausti“, sako argumentų pritrūkęs nemokša veldamas, kuris žiemą šaldo užpakalį ant ledo lyties ir ragina tai daryti kitus.
O kad suteiktume jums daugiau saugumo ir tikrumo, mes pirmiausia sakome: baikite tyčiotis iš mokytojų. Lietuvos didžiąją kunigaikštiją 1918 metais jūs atkūrėte tik todėl, kad kryžininkams iš Lietuvos išvijus maskvėnus 1915 metais jūsų jauni verslininkai per porą mėnesių tuščioje vietoje įkūrė 1000 pradžios mokyklų ir 6 gimnazijas.
Todėl kadangi dangiškajam karaliui Jėzui Kristui yra pavaldžios kaip forma – materijai arba vergas – namams visos karalystės, iš jų vieną valdome mes, menkiausias iš karalių, tačiau kurioje turime galią paliepti ir reikalauti, pražudyti ir išgelbėti, uždaryti ir atverti, ta teise ir ta didele proga sakau jums, lietuviai ir žemaičiai bajoro Burgio žodžiais: užtenka mokytoją tampyti į visas puses.
Lenkitės mokytojui žemai, sveikinkitės kas rytą ir nuo jo atstokite. Laikas panaikinti mokyklose visus tuos pilies arklininkų ir stalininkų prigalvotus vidaus ir išorės auditus, įsivertinimus ir raštų rašymus. Mokytojas moko jūsų vaikus, ir dinkite, šunes.
Laužykite taisykles, o ne dauginkite jas kvadratiniu lizdiniu būdu, kaip darė kažkokio Butkevičio bebrai, o dabar daro į mūsų karališkąjį miestą sulindę kvaili valstiečiai.
Pamirškite CV, Briuselio reglamentus ir viešus konkursus dėl konkursų, su kuriais tik gaištate laiką. Laiko turėjome mes, Gediminas, o jūs, mano ainiai, seniai laiko nebeturite. Per ilgai išbuvote po maskvėnais. Visa tai mes leidome dėl būsimos gerovės.
Kaip teisingai jums sako gvardijonas Užkalnis, durnos taisyklės paeina iš tamsios liaudies: negalima maudytis pavalgius, porinis gėlių skaičius tik ant pagrabo, negalima lenkti laidotuvių procesijos, negalima nešventiniu metu klausytis Kalėdų muzikos, negalima mėsos valgyti be žolių, negalima juoktis iš senų žmonių, apie mirusius galima tik gerai arba nieko.
Taip kalba tikėjimo griovėjai ir eretikai. Taisyklės yra prasmingos tik tada, kai jos kyla iš protingo poreikio turtinti mūsų karališkąjį miestą ir ginti Didžiąją Kunigaikštiją nuo priešų.
Mes norime jums pranešti, kad Seimo narių ir ministrų kvailumas mums kelia didelį nerimą. Todėl nepasitikėkite bukapročiais. Tapkite pagaliau vieną kartą rašto žmonėmis. Ir negailėkite pinigų gydytojams ir profesoriams.
Jums netrūksta tautiškumo. Tautiškumo jūs turite net per daug, ir jis jus tempia atgal. Jums trūksta išsilavinimo ir protingų kaštelionų. Išsilavinusi, globali tauta išgyvens. O kaimiečius, kaip man pašnibždėjo po pasaulį klajojantis bajoras Andriulis, nugirdys maskvėnai. Kaip jau yra ne kartą tai padarę po to, kai išmirėme mes, Gediminas, ir Gediminaičiai.
Pamirškite smulkmenas. Ir kuklumą. Jei kario ir pirklio drąsa nėra įgimta, tai, žinokite, kad ir drovumas nėra įgimtas. Tai tik užguitų žemionių įprotis vengti konfliktų. Raukit veldamų valstiečių bailumą su šaknimis. Drąsaus veiksmo baimė – jūsų bėgimas nuo globalios realybės, statymas ant bailiausių, bukų ir kvailų sukčių, kurie nieko nemoka, net mūsų pilies kalną jau sunaikino.
Bet politinio bailumo padariniai yra daug blogesni – jūs jau atsiliekate nuo kraštų, kurie buvo tik Livonijos vergai.
Mokyti vyrai, broliai priorai ir vyskupai, pirkliai ir amatininkai, šiuo mūsų laišku liepiame ir reikalaujame prisiminti bent vieną dalyką: drąsaus poelgio sukelta bėda visada gali būti ištaisyta dar drąsesniu poelgiu. Bet jei jus pasidavėte kaimiečių bailumui ir jums malonus zuikio drebėjimas, kad tik ko nors nepadarytumėte ne taip, tai žinokite – bet kurio bailaus poelgio sukelta jūsų bėda bus tik dvigubai didesnė.
Šį laišką mes laikysime nepajudinamu, kadangi mūsų žodis tarsi plienas – tvirtas. Šitai liudydami mes laikėme reikalingu dalyku pridėti prie šio rašto savo antspaudą. Visus prieštaraujančius šiam antspaudui ir šiam laiškui mes šiame rašte skelbiame tikėjimo persekiotojais, piktais ir klastingais eretikais.
Duota Vilniuje 2018-aisiais Viešpaties metais, Šv. Pauliaus atsivertimo dieną. Tegul laiškas, perskaitytas ministro ir kustodo, būna siunčiamas į kitus kunigaikštijos miestus ir Londoną bei Oslą, ir visi broliai tegul nuoširdžiai meldžiasi už karalių, jo vaikus ir karalienes, ir už visą kraštą, kad Viešpats užbaigtų, ką pradėjo.
***
Gedimino laišką Vilniui ir Vilniaus piliečiams parašė R. Valatka ir perskaitė Vilniaus klube 2018 metų sausio 25 dieną.