696-asis Vilniaus gimtadienis
1323 metais sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, kuriame pranešė pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą ir pirmą kartą paminėjo Vilnių. Šia proga Vilniaus klube vyko šventiniai pietūs, kurių metu Vilniaus klubo prezidentas ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius susirinkusiems svečiams perskaitė savo Gedimino laiško versiją.
Vilniaus įkūrėjo Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas Romos Popiežiui
Kilniausiajam Tėvui ponui, Romos Sosto aukščiausiajam vyskupui, Gediminas, lietuvių ir daugelio rusų karalius.
Jau seniai girdėjome, kad visi krikščionių tikėjimo išpažinėjai privalo paklusti jūsų autoritetui ir tėviškumui, ir kad pats katalikų tikėjimas yra Romos bažnyčios prižiūrimas. Mes taip pat girdėjome, kad ir visi Vakarų pasaulio gyventojai paklūsta Jūsų Šventenybės dorovingam autoritetui. Ir kaipgi kitaip! Juk be doros – nėra įstatymo; be įstatymo – nėra laisvės.
Mes taip pat esame įsitikinę, kad visi, ne tik krikščionys, bet ir kiekvienas prakilnus pilietis, širdimi ir valia puoselėjantis Dievo vardą, turi gerbi prigimties įstatymą, savo šeimą, savo Miestą ir Valstybę. Mes nuolat meldžiame, kad ir kiekvienas žmogus gera valia mylėtų artimą, patarnautų savo bendrapiliečiui. Ir lai Mūsų ir kiekvieno piliečio malda, ištarta įvairiomis kalbomis, tačiau visada tyra širdimi, būtų girdima Aukščiausiajam Dievui.
Jūsų Šventenybe, ne tik krikščionis, bet ir visus prakilnios ir geros valios žmones Mes kviečiame - čia Lietuvos Sostinėje Vilniuje - gyventi santarvėje ant krikščioniškos doros ir bendražmogiško pagarbos pamato, gerbti įstatymą, puoselėti savitarpio supratimą ir pagalbą.
Per amžius Vilnius buvo ir yra santarvės ir taikaus mielaširdingo sambūvio Miestas. Juk per pasaulį vilnija žinia, kad prie Vilnios stūkso Romos didybę menantis miestas, didžiai gerbiamas kaip – Šiaurės Atėnai, Šiaurės Jeruzalė ir Laisvės Tvirtovė.
Šiaurės Atėnai, nes čia - lotyniškosios Europos pakrašty - klesti kūryba ir laisvė. Visas pasaulis žino, kad „lietuvis yra tas, kuris myli laisvę ir laikosi įsakymų“. Tad ir plūsta tautos - čia į Vilnių - gyventi ir kurti; nes neatsispiria laisvės ir mielaširdingo bendrabūvio traukai.
Šiaurės Jeruzalė, nes Vilnius tapo Dievui malonios Jo Išrinktosios tautos namais. Po pasaulį besiblaškančius savo vaikus Kūrėjas surinko į mūsų Miestą, kad čia jie turėtų priebėgą ir atovangą. Taip Mes ir parėdijome, kad, Lietuvos Valdovų mylimi ir miestiečių gerbiami, judėjai Vilniuje gyventų laisvai ir oriai. Kaip gera Mūsų akiai matyti, kad per amžius čia jie ne tik sėkmingai meistravo ir verslavo, bet ir visame pasaulyje judėjų Vilnius tapo garsus Dievo Žodžio studijomis ir sukaupta išmintimi.
Jūsų Šventenybe, gyvendami tarp didingų girių bei aukštų piliakalnių, puldinėjami save „krikščionimis“ besivadinančių niekdarių, ilgai nežinojome apie katalikiškąsias tiesas. Tačiau, vedami prigimties dėsnio, visa širdimi ieškojome Išminties. Mūsų protėviai mus išmokė, kad Laisvė slypi kilnioje žmogaus širdyje ir turi būti įtvirtina bendrojo gėrio tvirtovėje.
Kokia gi laisvė jei nėra kilnių širdžių, kurie tą gėrį sutelkia!
Jūsų Šventenybe, Mūsų širdys trokšta, kad Jūs didžiuotumėtės Lietuvių ir Mūsų tarpe gyvenančių Tautų Sostine Vilniumi. Mūsų širdys trokšta, kad Vilnius visada būtų sklidinas išminties ir laisvės pažinimo: vilniečių, Lietuvos ir viso laisvojo Vakarų pasaulio vardan!
Tačiau pat mieliausias Didžiojo Tiltininko ir Apaštalų Sosto sergėtojo širdžiai Vilniaus titulas neabejotinai, Dievo valia, yra ‚Dievo Gailestingumo sostinės‘ vardas.
Į Dangų Mes keliame prakilnų padėkos himną Gailestingajam Viešpačiui - kartu su mažaisiais Šv. Pranciškaus broliais, su skaisčiosiomis Šv. Benedikto seserimis, su protingais ir uoliais Šv. Ignaco pasekėjais bei su visa Vilniaus krikščionija - , kad Dievas Švč. Trejybėje teikėsi apreikšti seselei Faustinai tokią didžią tiesą būtent mūsų Mieste!
Kai sapne, Visagali, apreiškei man Geležinį Vilką net numanyt negalėjau, kad šio Vilko staugimas anuomet pranašavo apie pačios Dievo paslapties apreiškimą Vilniaus mieste. O, Dievo išminties gelme! Kas gali pažinti tavo neišmatuojamus sprendimus?! Tik Tu, Visatos Kūrėjau, žinai laiką ir vietą, kad prabiltum į mus - mirties, nesantarvės, nesąžiningumo ir egoizmo išvargintus žmones – ir paskelbtum Gerąją Naujieną apie Amžinąjį gyvenimą.
Ir tu pasirinkai Vilnių, kad visas pasaulis ir visa visata, visa žmonija ir visos Dangaus kareivijos žinotų, kad Tu esi Didžiai Gailestingas.
Teplūsta šiandien į Vilnių piligrimų gausa, kad prisiglaustų prie Jėzaus gailestingosios širdies; kad patirtų Motinos Marijos gailestingąją globą.
Štai kur tas tikrasis Vilniaus garsas, kurį Tu anuomet man apreiškei Šventaragio slėnyje! Ir net įžvalgusis senasis Lizdeika nesumojo, kad Vilnius taps Dievo Gailestingumo Sostine. Ir kad Vyčiai miesto prieigose ir patys Vilniaus mūrai saugos pačio Dievo palaimintą Laisvę.
Jūsų Šventenybe, šiandien Mes nuolankiai prašome, kad skelbtum visam pasauliui žinią apie Dievo Gailestingumo miestą Vilnių. Lai viso pasaulio krikščionija, kasmet antrąjį Velykų sekmadienį švenčiantį Dievo gailestingumą, atmena ir Tavo palaimintą miestą Vilnių.
Lai traukia čia piligrimų voros. Užteks gi Vilniuje vietos visiems! Lai čia garbina Dievą kiekvienas savo kalba ir būdu. Kad tik iš širdies! O, pasimeldę karštai, ras kur atsigaivinti, o ir pasidžiaugti.
Ir tegu čia – prie Gailestingosios Jėzaus širdies – lai glaudžiasi, lai apsigyvena, lai kuria išmaniuosius verslus, stebuklingą muziką, įtraukiančią dramą, spalvingus paveikslus. Visi čia laukiami. Visi čia mylimi.
O aš gi, Jūsų Šventenybės nuolankus tarnas ir menkas žmogelis, pažadu tvirtai laikytis sąžinėje ir meilėje. Ir neleisiu, kad meluojantys ir apsivogę niekšeliai, įjunktų siurbti Miesto gyvasties syvus.
Sveikinimai Amžinajam Miestui!
Melskite už mus, šventieji Angelai!
Melski už mus, šventasis Kristoforai!
***
Gedimino laišką Vilniui ir Vilniaus piliečiams parašė Miesto meras Remigijus Šimašius ir perskaitė Vilniaus klube 2019 metų sausio 25 dieną.